Dalinuosi jais, kad, gal kažkas irgi susiduria su tokia pačia problema: architektūra vs. režisūra. Ir su visa pagarba tekste minimiems žmonėms ir jau kai kurių atminimui.
Visas tekstas: http://pomolo.blogas.lt/pamastymai-architekturos-tema-architektas-rezisierius-109.html
Ištrauka:
tai nebus nauji žodžiai. aš panašiai mąstant girdėjau
Algimantą Kančą ir E. Miliūną. nežinau, kada jie tai suvokė, bet aš tai visai
neseniai…
mėčiausi, ar rinkis architektūrą, ar režisūrą. atmesiu tai,
kad iš šono jutau spaudimą studijuoti architektūrą ir labai didelį nepalaikymą
studijuoti režisūrą. tad teko rinktis, ar kovoti su tėvais ir daryti savaip, ar
siekti savo senos svajonės būti architekte (režisūrai poreikis atsirado tik
dvyliktoje klasėje). išgryninus savo svajonę, gavau atsakymą, ko man iš tikro
reikia:kūrybos, be kurios gyventi negalėčiau, saviraiškos ir savęs
realizacijos, įdomios aplinkos, žmonių ir nemonotoniško 8 darbo valandų darbo.
todėl stojau į architektūrą. ji atitiko viską. tik po pirmo kurso supratau, kad
architektūrą yra labai panaši į režisūrą. tuo metu kaip tik vaidinau
spektaklyje ir vėl mąsčiau, ar pasirinkau teisingai… architektūra režisuoja
architektūra savotiškai režisuoja žmonių gyvenimus.
architektas nubraižydamas planą sukuria scenarijų. suplanuoja žmonių gyvenimus,
apskaičiuoja jų judėjimo trajektorijas, susitikimo erdves, poreikių tenkinimo
vietas…aišku, baldai gali būti perstumdyti, bet sienos - jų vietos taip lengvai
nepakeisi.
planas tai ne tik scenarijus, pagal kurį architektas pastato
spektaklį (suprojektuoja pastatą), bet ir grožis, kurį jau pradedu suprasti.
dėkoju dėstytojams, kad moko mane komponavimo, o Dievui, kad suteikė estetikos
pajutimą, nes planas yra kompozicinių vienetų visuma. kertinis akmuo, iš kurio
architektas gali kaip koks chiromantas išskaityti estetiką ir funkcionalumą.
būtent architektūroje tinka pasakymas: visumą kuria detalės,
o detales koreguoja ir valdo architektas. jos jam paklūsta. man dar ne…
architektas panašus ne tik į režisierių, bet ir į
kompozitorių. muzika yra tam tikrų dermių, garsų, sąskambių, akordų
kompozicija. graži muzika skamba harmoningai, nekelia jokio nerimo taip pat ir
pastatas. jei jo proporcijos, santykiai, ritmikos elementai skamba (žiūrisi),
tai jaučiama harmonija, o jie ne, tada kyla įvairūs klausimai, nes akis
fiksuoja daugiau nei mums pavyksta suvokti. tas kažkas mus pradeda erzinti…
mano kambaryje meistras blogai pakabino radiatorių, na, kokiais 2 mm pakilęs
vienas kampas ir tai jau nebeskamba, kai radiatorius nelygiuoja su palange. tas
pats ir su vonios kambario stakta ir plytelių siena. aišku, laikui bėgant tokie
maži meistrų ,,nuklydimai” dingsta, nes akis apsipranta, bet įėjus į švarų dar
neapstatytą kambarį, jie veda į neviltį.
štai kaip aš sujungiau savo dvi svajones:) būti architekte
ir režisiere. gal šioje specialybėje atrasiu kiekvienąkart vis ką nors nauja,
kur galėsiu save išreikšti ne tik tūriu, bet ir žodžiu.
Le Corbusier, Early Plan for the Governor’s House, Chandigarh, India, 1952
Scenarijus
(Autorinių teisių neturiu)